-->

2014 m. balandis 18 d., penktadienis

Lietuvos energetinis saugumas. Įvertinimas ir įtaka sprendimams. Medžiaga

Kovo 27 dieną, VU Fizikos fakultete įvyko paskaita 'Lietuvos energetinis saugumas. Įvertinimas ir įtaka sprendimams'. Dėkojame Juozui Augučiui už šią paskaitą.

Dalinamės paskaitos medžiaga:
Paskaitos skaidrės

Plačiau galite skaityti Energetinio saugumo tyrimo centro tinklapyje: ESTC Lietuvos energetinis saugumas. Metinė apžvalga 2012-2013

Taip pat rekomenduojame skaityti susijusį straipsnį: Lietuvos energetinis saugumas: esame pažeidžiami ir mažai žinantys

Paskaitos akimirkos


2014 m. kovas 31 d., pirmadienis

Lietuvos energetinis saugumas: esame pažeidžiami ir mažai žinantys

Kokia mintis šauna į galvą pirmiausia, kai staiga nei iš šio nei iš to dingsta elektra? Turbūt ne tai, kad suges maisto produktai šaldytuve. Reikėtų pripažinti, kad žmonės pirmiausia labai nustemba – dingo tai, kas buvo įprasta ir, atrodo, nepastebima. Tai tik vienas pavyzdžių, kad energetinis saugumas mūsų gyvenime reiškia labai daug.
Žmonės nori, kad tik kainos nekiltų
Tačiau energetinis saugumas suprantamas įvairiai. Apie tai praėjusią savaitę buvo diskutuojama Vilniaus universitete, kur savo įžvalgomis dalijosi Vytauto Didžiojo Universiteto mokslo prorektorius bei Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas profesorius Juozas Augutis.
Jaunųjų energetikų klubo surengtos paskaitos tema – „Lietuvos energetinis saugumas. Įvertinimas ir įtaka sprendimams“.
Energetinio saugumo sąvoką įvairių sričių specialistai ar visuomenės grupės suvokia vis kitaip. Vartotojai įsitikinę, energetinis saugumas – tai pastovios, nekylančios kainos. Politikai akcentuoja energijos tiekimo saugumą ir patikimų partnerių svarbą.
Tuo tarpu energetikai energetinį saugumą įvardija taip: tai reiškinys, susijęs ne tik su kainų sfera, bet ir gebėjimas priešintis tiek vidiniams, tiek išoriniams sutrikimams, atsirandantiems dėl gamtos išdaigų, ekonominių, techninių bei geopolitinių ar sociopolitinių priežasčių.
Vienas naujausių Energetinio saugumo tyrimų centro atliktų viešosios nuomonės tyrimų rodo, kad buitiniai vartotojai Lietuvoje didžiausią grėsmę jaučia dėl elektros kainos augimo (91,2 %) ir galimo elektros tiekimo sutrikimo (86,3 %).
Lietuva atrodo blogiau nei Latvija ar Estija
Nuo pernai metų Lietuvoje atliekama energetinio saugumo apžvalga. Vertinimas vyksta dviem būdais: lygio nustatymu (sistemų aprašymas, skirtingų scenarijų šalims palyginimas) bei analize (grėsmių, trikdžių tyrimas), vadovaujantis indikatoriais.
Indikatoriais vadinami energijos tiekimo saugumo rodikliai, apimantys visas energetinio saugumo sritis, suskirstytas į kelis blokus, kurie savo ruožtu yra suskirstyti smulkiau.
Taip atrodo Energetinio saugumo indikatorių lentelė:
Techninis blokas
Ekonominis blokas
Geopolitinis blokas
Sociopolitinis blokas
Techninių avarijų galimybė, energijos perdavimo tinklų patikimumas
Energijos žaliavų kainos bei gamybos kaštai
Energijos ir kuro importo diversifikavimas
Vidutinės gyventojų pajamų dalies, skiriamos energetikai, dydis
Energijos paskirstymo tinklų patikimumas
Energijos ir kuro tiekimo sutartys
Energijos ir kuro šalių tiekėjų politinės rizikos
Šalies įsipareigojimų dėl atsinaujinančių energijos šaltinių vykdymas
Tinklų pralaidumo ir rezervų pakankamumas
Energijos transportavimo kaštai
Šalių, investavusių į energetikos infrastruktūrą
Šalies įsipareigojimų dėl energijos taupymo vykdymas
Energijos generatorių patikimumas
Rinkų atvirumas
Politinės rizikos
Gyventojų požiūris į branduolinę energetiką
Visi aspektai yra vertinami procentais. Koks turėtų būti lygis, kad valstybė būtų energetiškai saugi? Jei pasiekiama virš 66%, galima drąsiai teigti, kad valstybė yra saugi. Lietuvoje geriausias yra techninis blokas, kuris maždaug 20% lenkia ekonominį ir apie 10% sociopolitinį blokus. Taip pat gerai išvystyti tinklai, nėra „blackout‘ų“ – nenumatyto, staigaus visos elektros sistemos išsijungimo.
Baltijos šalių kontekste Lietuva atrodo prasčiausiai – ji yra prieškritinės būsenos. 2008-2012 metais Latvijos ir Estijos energetinio saugumo lygis pakilo iki 61.5% bei 66.2% atitinkamai, o Lietuvos krito nuo 54.1% iki 51.2%. Kodėl taip nutiko?
Latvija daug elektros energijos pasigamina iš savų vandens telkinių. Tuo tarpu Estija elektros energijos pagamina daugiau nei pačiai valstybei reikia, todėl dalį jos eksportuoja. Lietuvos smukimą žemyn lėmė vis senstanti generavimo technika, o žemiausias saugumo lygis buvo užfiksuotas 2010 metais po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo.
5 plėtros scenarijai ir Lietuvos saugumas
Energetinio saugumo tyrimų centras sumodeliavo ne vieną elektros energijos plėtros scenarijų iki 2030 metų. Jie pateikti lentelėje:
  • Scenarijus SC1 – didinama tik atsinaujinančių energijos šaltiniųdalis, o iki 2025 m. pilnai sustabdoma Lietuvos elektrinės senieji blokai. Lietuvos elektros poreikis tenkinamas importu.
  • Scenarijus SC2 – naujos atominės elektrinės scenarijus. 2023 m. įvedamas 1350 MW galios naujas blokas. Lietuvai proporcingai atiteka 657 MW dalis. Likusį elektros poreikį dengia importas.
  • Scenarijus SC3 – sparti atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) raida. Dirbtinai spartinamas AEI įvedimas, daugiausia plėtojant vėjo ir biokogeneracines jėgaines. Sparčios AEI plėtros atveju bendra vėjo ir biokogeneracinių elektrinių galia 2025 m. pasiekia apie 1600 MW, o šiluminių apie 3000 MW. Didėjant vėjo elektros galingumams didėja rezervų poreikis, kuris dar labiau didina elektros kainas. Didėja vienos technologijos dalis energijos balanse. Didėja monopolijų grėsmė biokuro rinkoje ir visa tai mažina energetinį saugumą. Įvykdžius tokios plėtros planus 2025 m. energetinio saugumo koeficientas jau bus nukritęs iki 0,67 ir tai grąžintų Lietuvą į maždaug 2010 m. situaciją.
  • Scenarijus SC4 – elektros gamyba gamtinėmis dujomis. Lietuvos elektrinės senieji blokai keičiami dviem naujais kombinuoto ciklo 450 MW galios dujų blokais 2018 ir 2024 metais.
  • Scenarijus SC5 yra apjungtas. Po Lietuvos elektrinės dalies blokų uždarymo 2018m. jie konpensuojami AEI ir kombinuoto ciklo dujų blokais, o 2023 metais, uždarius likusius senuosius blokus įvedama į eksploataciją nauja AE.
Visuomenei trūksta patikimų žinių
2013 m. surengta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa „Visuomenės požiūris į energetinį saugumą“, kurią atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Analizuojant duomenis, buvo pastebėta, kad  valdininkų ir politikų elgesį žmonės vertina blogai arba labai blogai – apie 50%.
Tačiau požiūris į energetikos sektoriaus mokslininkus ir atstovus yra teigiamas – 58% atsiliepė gerai ar net labai gerai.
Tuo tarpu paklausti, ką mano apie VAE saugumą, 36% respondentų negalėjo atsakyti. Ir tai ne vienintelis klausimas, į kurį žmonės atsakė neužtikrintai. Galima teigti, kad Lietuvoje vyrauja mažas domėjimasis energetika, jos saugumu, todėl būtina didinti informacijos sklaidą bei mažinti energetinį neraštingumą.
Milda Budreckaitė, JEK
Dėkojame dr. Juozui Augučiui už įdomią paskaitą bei Energymarket.lt už publikavimą!

2014 m. kovas 17 d., pirmadienis

Paskaita: Lietuvos energetinis saugumas. Įvertinimas ir įtaka sprendimams

Kviečiame į Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentų JEK organizuojamą paskaitą apie Lietuvos energetinį saugumą, kuri vyks VU Fizikos fakultete, kovo 27 dieną, 18 valandą, 213 auditorijoje.
Paskaitą skaitys VDU ir LEI Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas, profesorius habil. dr. Juozas Augutis.

Seminare bus aptarta energetinio saugumo sąvoka ir apibrėžimai, pateikta metodika, skirta energetinio saugumo lygio įvertinimui, aptarta, koks yra priimtinas energetinio saugumo lygis. Taip pat bus analizuojami Lietuvos eneregetinio saugumo lygio skaičiavimai, diskutuojama, kokią įtaką saugumui turi įvairūs energetikos plėtros projektai. Bus kalbama, kurie energetikos vystymosi scenarijai užtikrina didžiausią energetinio saugumo lygį. Lietuvos energetinis saugumas bus palygintas su situacija Latvijoje ir Estijoje. Taip pat bus pristatyta Lietuvos gyventojų sociologinė apklausa apie jų požiūrį į įvairius energetinio saugumo klausimus ir sprendimus.





Daugiau informacijos apie renginį skelbiama JEK facebook puslapyje.

2014 m. kovas 13 d., ketvirtadienis

Ignalinos atominės elektrinės vietoje po 15 metų žels pievelė- Energymarket.lt

JEK kurtas straipsis apie Ignalinos AE. Dėkojame teksto autoriams bei energymarket.lt

Apie Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymą sklando daugybė mitų ir pramanų: neva Lietuva nesugeba ir nemoka tvarkytis, švaistomi milijardai, o panaudoto kuro nėra kur dėti. Tai – tik neatsakingos kalbos, kurias gali paneigti tie, kurie bent kiek rimčiau susipažįsta su uždarymo procesu.
Lietuva finansuoja tik 5 proc. darbų
2004 metų gruodį buvo uždarytas pirmasis Ignalinos AE blokas, o 2009 metų gruodį – ir antrasis. Nuo Ignalinos AE paleidimo pradžios buvo pagaminta virš 300 mlrd. kWh elektros energijos.Pirmasis Ignalinos (AE) blokas buvo paleistas 1983m. gruodžio mėnesį, antrasis – 1987m.rugpjūtį. Tai buvo galingiausi reaktoriai pasaulyje, kurių kiekvieno instaliuota galia siekė 1500 MW.
Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimui buvo pasirinktas nedelstino išmontavimo būdas. Tai ekonomiškai ir socialiai naudingasAE uždarymo būdas, kuris nepalieka neatliktų darbų ateities kartoms – panaudojama esama darbo jėga, o kartu ir ilgametė  patirtis bei esama infrastruktūra.
Tačiau tokio eksploatacijos nutraukimo metu darbai atliekami esant aukštesniems radioaktyvumo lygiams, be to, tenka ieškoti būdų gauti greitą šių darbų finansavimą. Šiuo metu Lietuvos valstybės lėšos sudaro tik apie 5 proc. viso Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo finansavimo,o kitos lėšos gaunamos iš ES ir kitų paramos šaltinių.

Vilniaus unniversiteto Fizikos fakulteto studentai JEK suorganizuotoje ekskursijoje į IAE
Daug darbų jau padaryta, daug dar laukia
Eksploatacijos nutraukimas – tai ilgas ir sudėtingas procesas, kurį sudaro keli etapai. Pirmasis etapas – pasirengimas nutraukti eksploataciją, kurio metu kaupiami reikiami duomenys, planuojama ir licencijuojama tolimesnė veikla, gaunami leidimai, statomos saugyklos ir kita.
Antrasis etapas – eksploatacijos nutraukimas (įrangos išmontavimas ir deaktyvavimas) ir radioaktyvių atliekų tvarkymas. Per šį etapą radioaktyvios medžiagos yra sutvarkomos ir palaidojamos.
Ir trečiasis etapas – pastatų nugriovimas, kurio pabaigą žymi naujos pievelės buvusios elektrinės vietoje užsėjimas.
Šiuo metu Ignalinos atominėje elektrinėje darbai yra peržengę antrojo eksploatacijos nutraukimo etapo slenkstį. Numatyta, kad Ignalinos AE išmontavimo darbai turėtų būti baigti apie 2030metus. Šiai dienai oficiali data,  kuria yra numatoma pasiekti „rudojo lauko“ stadiją, yra 2029metai.
Galbūt statys ir požeminį atliekyną
Radioaktyvių medžiagų laidojimo vietos skiriasi priklausomai nuo jose laidojamų atliekų, radioaktyvių medžiagų aktyvumo ir jų pavojingumo trukmės. Išskiriamos trys radioaktyvių atliekų kategorijos: labai mažo aktyvumo trumpaamžės, mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžės radioaktyviosios atliekos bei panaudotas branduolinis kuras ir kitos ilgaamžės atliekos.
Kiekvienos kategorijos atliekos yra tvarkomos ir prižiūrimos skirtingai. Didžiausia priežiūra reikalinga panaudoto branduolinio kuro ir kitoms ilgaamžėms atliekoms. Šių atliekų saugojimo technologija dar nėra sukurta–yra sukurti keli panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių atliekų saugojimo modeliai. Todėl šiuo metu šalia Ignalinos AE yra statoma antroji laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla, kurioje bus saugomas panaudotas branduolinis kuras, išvežtas iš abiejų energijos blokų.
Tokiu būdu bus užtikrintas saugus ir patikimas panaudoto branduolinio kuro saugojimas dar 50 metų. Šiuo metu jau yra atliekami geologiniai tyrinėjimai ir svarstoma galimybė statyti požeminį atliekyną.
Lietuvos inžinierių sėkmė
Iš viso Ignalinos AE veikimo laikotarpio yra įdomu tai, jog jėgainės eksploatacijos metu jos specialistai pirmieji pradėjo naudoti įsodrintą kurą su išdegančiu sugėrikliu – erbiu. Taip gaunamas ne tik saugesnis kuro degimo procesas, bet ir ekonominė nauda.
Ignalinos AE eksploatavimo metu naudojant šią technologiją buvo sutaupyta daugiau nei 1 mlrd. litų, o panaudoto kuro saugojimo sąnaudos sumažėjo 1,5 karto. Tai buvo Lietuvos inžinierių sukurta technologinė inovacija, kuri buvo panaudota visuose RBMK reaktoriuose.
Ignalinos AE pirmasis energijos blokas buvo sustabdytas anksčiau techniškai nustatyto eksploatacijos nutraukimo termino, kai jo aktyviojoje zonoje liko apie 70 proc. ne iki galo išnaudotų branduolinio kuro rinklių.Todėl Ignalinos AE buvo sukurtas unikalus pasaulio praktikoje procesas – kuro iškrovimas ir jo transportavimas iš pirmojo į antrąjį bloką ten jį galutinai sunaudojant.
Panaudotą branduolinį kurą iš reaktoriaus ir išlaikymo baseinų galima bus pradėti iškrauti tik įdiegus naują laikinąją sauso tipo panaudoto branduolinio kuro saugyklą, kurios darbai nuo plano atsilieka kelerius metus.
Ignalinos AE – yra pirmoji pasaulyje, kurioje vykdomi RBMK reaktoriaus eksploatacijos nutraukimo nedelstino išmontavimo būdu darbai. Todėl čia dirbančius mokslininkus ir inžinierius galima vadinti šio sudėtingo proceso pionieriais.
Jųpatirtį bei inovacijas „know-how“ pavidalu bus galima parduoti uždarinėjant kitus RBMK reaktorius ar kitas atomines elektrines.


 Dovilė Čibiraitė,  Giedrius Tušinskis
Vilniaus universiteto Jaunųjų energetikų klubas

2014 m. kovas 12 d., trečiadienis

Paskaitos „Fortum" Kogeneracijos potencialas Lietuvoje vaizdo įrašas

2014 03 05 Vilniaus universiteto Fizikos fakultete įvyko paskaita „Fortum" Kogeneracijos potencialas Lietuvoje.
Kalba Andrius Kasparavičius „Fortum" atstovas spaudai.
Dėkojame Tomui Daugalui už vaizdo įrašą.