-->

2014 m. gegužė 26 d., pirmadienis

Paskaita: Elektros, dujų ir biokuro rinkų funkcionavimas. Medžiaga

Gegužės 22d. įvyko JEK suorganizuota paskaita apie energijos rinkas. Pranešimo metu buvo kalbama apie biokuro bei gamtinių dujų sektorius. 

Dėkojame pranešėjams Vaidotui Jonučiui bei Gintarui Buzkiui.

Seminaro skaidrės:
Biokuro rinkos pristatymas
Gamtinių dujų rinkos pristatymas


Daugiau nuotraukų

2014 m. gegužė 18 d., sekmadienis

Paskaita: Elektros, dujų ir biokuro rinkų funkcionavimas

Kviečiame į Jaunųjų energetikų klubo organizuojamą atvirą paskaitą apie energijos rinką.

Paskaitą skaitys 'Baltpool' energijos išteklių biržos atstovai:
Vaidotas Jonutis (biokuras), Gintaras Buzkys (elektra, dujos).

Paskaita vyks gegužės 22d. 17h, VU Fizikos fakultete 211 aud.

Daugiau informacijos JEK facebook tinklapyje.



2014 m. gegužė 9 d., penktadienis

Paskaita: 'Lietuva ES energetikos politikos kontekste'. Medžiaga

Gegužės 8 dieną įvyko paskaita 'Lietuva ES energetikos politikos kontekste'. Dėkojame Vidmantui Jankauskui už paskaitą.


Paskaitos nuotraukos
Pranešimo skaidrės

2014 m. gegužė 1 d., ketvirtadienis

Termobranduolinė energetika: laukiama lūžio dienos

Jungtinė Karalystė pranešė, kad artimiausiu metu gali įvykti lūžis kuriant visiškai saugų branduolinį reaktorių. Kalba eina apie termobranduolinės sintezės reaktorių, kurio veikimas paremtas visiškai priešingu principu nei veikia įprasti branduolinai reaktoriai – branduoliai čia ne skaidomi, o jungiami.
Energijos gaunama 10 kartų daugiau
Reakcijos metu susijungia du lengvieji branduoliai (deuteris ir tritis), o tuo pačiu metu išsiskiria didžiulis energijos kiekis. Jeigu 1g Urano dalijimosi metu išsiskiria apie 16 000kWh energijos, tai iš 1g deuterio galima būtų pagaminti net 10 kartų daugiau – 160 000kWh energijos.
Termobranduolinei sintezei būtina didžiulė maždaug 150 milijonų laipsnių temperatūra. Tokioje temperatūroje dujos jonizuojasi (įgauna krūvį) ir tampa plazma. Jos valdymui yra naudojami labai stiprūs vertikalus ir horizontalus magnetiniai laukai.
Tokio reaktoriaus statyba jau pradėta Prancūzijoje. Tai – tarptautinis ITER (International Thermonuclear Experimental Reactor) projektas.
Bene didžiausias termobranduolinės energetikos privalumas: lengvai gaunamas kuras. Nors šiuo metu žemėje tričio tėra apie 20 kg, tačiau jo galima gauti branduolinės sintezės metu, vadinamojo „tričio veisimo“ procesu. Tuo tarpu kitą sintezės elementą – deuterį – galima išgauti iš jūros vandens.
Termobranduolinė energetika – itin saugi
Kitas termobranduolinės sintezės privalumas – saugumas. Avarijos Černobilyje bei Fukušimoje sudavė labai stiprų smūgį žmonių pasitikėjimui branduoline energetika. Tačiau branduolių sintezėyra itin saugi. Jau aišku, kad reaktoriaus sprogimas ar išsilydimas nėra įmanomi.
Taip yra dėl to, kad reakcijai vykti reikalingos itin tikslios sąlygos, pavyzdžiui, temperatūrai nukritus ar per daug pakilus, branduoliai jungtis negalės. Be to, reaktoriuje paties kuro bus labai nedaug – jo užtektų reakcijai vykti vos kelioms sekundėms. Tai reiškia, kad grandininė reakcija negalėtų įsižiebti.
Mokslininkai sumodeliavo patį juodžiausią scenarijų, kurį išnagrinėjus paaiškėjo, jog jam įvykus, netoliese gyvenančių žmonių evakuoti nereikėtų.
Kliūtis – reikia daug energijos sintezės uždegimui
Pagrindinė problema, kodėl energijos gamyba iš termobranduolinės sintezės šiuo metu nėra išplėtota, yra ta, jog dar nėra pastatytas reaktorius, kuris pagamintų daugiau energijos, negu suvartotų tai energijai gauti. Kaip minėjome, taip yra todėl, kad branduolių jungimuisi reikia labai aukštos, maždaug 150 milijonų laipsnių temperatūros.
Tačiau ši kliūtis jau greitai gali tapti praeitimi. Jungtinėje Karalystėje iš sintezės gali būti gauta daugiau energijos, nei buvo sunaudota. Tai planuojama pabandyti padaryti reaktoriuje, kuriam priklauso šiandieninis gautos ir sunaudotos energijos santykio rekordas (Q=0,67), pasiektas 1997 metais. Tai pavyko pasiekti JET (Joint European Torus) projekte, kuris buvo pradėtas prieš 30 metų.
Jau greitai tikimasi Q gauti didesnį už vienetą
Per pastaruosius keletą metą JET reaktorius buvo patobulintas – indo sienos pakeistos tokiomis, kokios bus naudojamos ITER projekte. Dėl to mažiau šilumos iškeliaus į aplinką. Tai reiškia, jog mažiau energijos reikės sunaudoti, norint išlaikyti aukštą plazmos temperatūrą.
Mokslininkai mano, jog šios sienos leis JET’e naudoti kaip kurą deuterį ir tritį (anksčiau buvo naudojamas tik deuteris). D-T sintezei reikalinga aukštesnė temperatūra, taigi, padidėja šansai, kad bus pasiektas lūžio taškas ir gautos – sunaudotos galios santykis bus didesnis už vienetą.
Save palaikančiai branduolių sintezei vykti (t.y. tam, kad branduolių jungimuisi nereiktų naudoti energijos iš aplinkos) reikia pasiekti bent jau Q=20. ITER projekte yra siekiama 5<Q<10 rodiklio.
Tomas Griška, JEK
Originalus tekstas. Energymarket.lt

2014 m. balandis 29 d., antradienis

Paskaita: 'Lietuva ES energetikos politikos kontekste'

Kviečiame dalyvauti  atviroje JEK organizuojamoje paskaitoje 'Lietuva ES energetikos politikos kontekste'.
Paskaitą skaitys habilituotas technologijos mokslų daktaras, energetikos ekonomistas, buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas.

Paskaita vyks VU Fizikos fakultete, Saulėtekio alėja 9, gegužės 8 dieną 212 aud., 17 valandą.


Daugiau informacijos apie renginį skelbsime JEK facebook tinklapyje.