-->

2015 m. liepos 10 d., penktadienis

Ką apie vėjo energetiką privalo žinoti kiekvienas? Situacija ir tendencijos (2)

Tęsiame savo straipsnių ciklą. Šiandien trumpai apžvelgsime vėjo energetikos situaciją įvairiuose pasaulio regionuose. Antroji dalis: Situacija ir tendencijos.

Lietuva

Įstojus į Europos sąjungą, vėjo energetika pradėjo plėtotis itin intensyviai, ir pakankamai greitai tapo svarbia Lietuvos energetikos sistemos dalimi: dabar mūsų šalyje yra 116 vėjo jėgainių, kurios pagamina 559 tūkst. GWh elektros energijos, kas sudaro 6 proc. kasmet visos šalies suvartojamos elektros energijos (spalio - vasario mėnesiais daugiau už vidurkį, šiltuoju metų laiku - mažiau) [24] (4 pav.). Jeigu visus Lietuvos vėjo parkus laikytume vienu gamintoju, tai gautume, jog jis yra 4 pagal pagaminamos energijos kiekį Lietuvoje. [23] 



4 pav. Elektros energijos gamyba Lietuvoje vėjo jėgainėse.[3] "Litgrid" ir "Swedbank" duomenimis.


Tačiau pastaruosius kelerius metus ypač sparčiai augęs sektorius pernai pasiekė 500 MW suminės galios kvotos „lubas“. Aukcionuose išdalyti visi sausumos vėjo jėgainių statybos leidimai, kuriuos buvo numatyta išduoti iki 2020 metų. Laukdami sprendimų dėl naujojo vėjo energetikos plėtros etapo investuotojai pradeda analizuoti jūrinės energetikos potencialą.
    
Šiuo metu Lietuva yra įsipareigojusi ES iki 2020 m. ne mažiau kaip 23 proc. sunaudojamos elektros energijos gaminti iš atsinaujinančių išteklių. Daugiausia elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių Lietuvoje jau dabar pagamina vėjo elektrinės – daugiau nei 40 procentų. Hidroelektrinės pagamina 36 proc., likusią dalį – biokuro, saulės ir biodujų jėgainės. [3]


Jungtinės Amerikos valstijos


Augantis JAV nacionalinis susidomėjimas atsinaujinančiais energijos šaltiniais pagrįstas ekonominiais, aplinkos ir saugumo klausimais bei verslininkų interesais. Istoriškai, didesnis vidaus atsinaujinančių energijos išteklių išsivystymas susidūrė su daug kliūčių, pirmiausiai susietų su kaina, reguliavimu ir finansavimu, tačiau atsinaujinančių energijos technologijų ekonomika tapo vis patrauklesnė, tiek dideliems tiek mažesniems investitoriams. Tradiciškai, atsinaujinančios energijos projektai yra finansuojami, naudojant ilgalaikius, pastovios kainos energijos kontraktus, vadinamus energijos pirkimo sutartimis (power purchase agreements PPAs).
                      PPA struktūroje, numatyta, kad supirkėjai randa būdą panaudoti federalinį mokesčio kreditą, kartu su bendrapartneriu. Tačiau, reikšminga inovacija įvyksta finansuojant atsinaujinančios energijos projektą, kadangi JAV elektros rinka plečiasi, ir nauji investuotojai įeina į rinką.                 [1]
                      2014 m. pabaigoje JAV vėjo jėgainės generavo 4,4 proc. šalies pagaminamos energijos, jos užėmė antrąją vieta pasaulyje pagal instaliuotą galia (65877 MW). JAV energetikos departamentas numato, kad 2030 m. net 20 % elektros energijos gamins vėjo jėgainės.[1]


5 pav. Vėjo jėgainių pajėgumų augimas trijose didžiausiose pasaulio ekonomikose. Nepaisant vėjo energetikos trūkumų, žaliosios vėjo energijos gamyba sparčiai didėja.



Kinija

                      2009 metais gruodžio 22–ąją (Xinhua) Pekine – Kinijos aukščiausias įstatymų leidžiamasis organas antradienį aptarė įsakymą, kuris įpareigoja elektros tiekimo kompanijas nupirkti atsinaujinančios energijos generatorius. Valstybinis Pekino Tarybos energijos skyrius vyriausybė ir reguliavimo agentūr turi prižiūrėti šį pirkimą. Pagal projektą, valstybinis Tarybos energijos skyrius, susijungęs su valstybine reguliavimo agentūra ir valstybiniai Tarybos finansų skyriai, turi „nustatyti AEI elektros energijos dalį bendroje elektros energijos gamyboje, tam tikram laikotarpiui“. Nacionalinio atsinaujinančios energijos išsivystymo plano, išleisto 2007 m., tikslas padidinti atsinaujinančių išteklių vartojimą 15 procentų nuo bendros energijos vartojimo iki 2020, tokiu būdu mažinant šiltnamio efektą sukeliantį dujų emisiją ir skatinti atsinaujinantį ekonominį vystymąsi.

6 pav. Globalus vėjo energetikos pajėgumų didėjimas 1997-2014 metais. 
           
                       Pagal minėtąjį planą, Kinija 2020 m. numatė turėti 100 000 MW instaliuotos vėjo jėgainių suminės galios, statydama po 8 000 MW kasmet. [1] Tačiau jau 2014 m. pabaigoje iš esmės pasiekė šį užsibrėžimą, kadangi bendra energijos generacijos galia iš vėjo jėgainių pasiekė 96370 MW.[21]

Europos sąjunga



                      Kai kuriose šalyse, pvz., Danijoje, net 23 % elektros energijos pagaminama vėjo jėgainėse. Ypač vėjuotose vietose (pvz., Vokietijoje prie Magdeburgo) įrengiamos ištisos „vėjo plantacijos “. Danijoje alternatyvioji energetika yra saikingai  skatinama, dotuojant įrengimų montavimą ir mokant išmokas už pagamintą energijos kiekį, todėl AE plėtra vyksta sklandžiai.  Vėjo energetikos plėtra Danijoje sąlygojo šiuo metu vykdomą projektą „Edison“, kuriame numatyta, galimybė panaudoti elektromobilių baterijas kaip tarpinę talpyklą kintamo vėjo generuojamai energijai.              

2009 metais Vokietijoje priimta AEI įstatymo (Erneuerbare–Energien–Gesetz, ar EEG) pataisa, kurioje numatytas lengvatinių tarifų planas, skatinantis AEI vystymąsi.  Pataisos galutinis tikslas didinti AEI gaminamos energijos kiekį. 2009, Rugsėjo 21 dieną, Vokietijoje patvirtintas 40 Šiaurės jūros ir Baltijos jūros vėjo parkų planas. Pasak Vokietijos ministerijos iki 2030 metų ši vėjo jėgainių zona turėtų pagaminti apie 12 000 MW. Plane numatyta, iki 2020 metų, padvigubinti dabartinės gaminamos vėjo energijos kiekį iki 12%.[1] Šiuo metu, 2015 m. vasario duomenimis bendra vėjo jėgainių galia siekia daugiau kaip 128,8 GW, apie 8 GW generuoja jūrinės jėgainės. Taigi, esant stabiliam vidutiniam metiniam vėjo greičiui, ES patenkina apie 10,2% bendro elektros energijos poreikio toliau tolsta nuo iškastinio kuro jėgainių. [22]




Informaciją parengė: Vilniaus universiteto Jaunųjų energetikų klubas

Henrikas Vaickus

Informaciją leidžiama kopijuoti ir platinti nurodžius VU JEK kaip originalų šaltinį.


Ką apie vėjo energetiką privalo žinoti kiekvienas? Funkcionavimas (1)

Norint suprasti, kaip veikia energetikos sektorius ir tinkamai įvertinti kuris sprendimas ar kuri gamybos priemonė yra geriausia esant tam tikroms sąlygoms, reikia į energetiką žvelgti įvairiais kampais ir ugdyti kritinį mąstymą. Susipažinimas su kiekviena šaka yra neatsiejama to dalis.  Šiam tikslui įgyvendinti VU Jaunųjų energetikų klubas pradeda straipsnių ciklą:

"Ką apie vėjo energetiką privalo žinoti kiekvienas?" Funkcionavimas. Pirmoji dalis

Įvadas


1 pav. Vėjo jėgainių parkas Šiaurės Lietuvoje
Vėjo energetika – tai energetikos rūšis, leidžianti gaminti elektros energiją panaudojant kinetinę oro masių judėjimo energiją. Ši energijos forma yra sietina su saulės energija. Vėjas yra suprantamas kaip rezultatas, nes saulė šildo žemės paviršių netolygiai, šaltas oras maišosi ir juda su šiltesniu bei lengvesniu oru. Oro masių judėjimą į elektros energiją verčia vėjo jėgainės. Jos dažniausiai skirstomos į buitines (skirtas autonominei energijos gamybai ir vietiniam vartojimui) ir pramonines (skirtas dideliems energijos kiekiams pagaminti ir perduoti į elektros tinklą). Šiuolaikinių vėjo elektrinių galia siekia nuo 100 W iki 10 MW ir sparčiai auga toliau.

Vėjo energija yra viena iš tų atsinaujinančios energijos rūšių, kurios pritaikymas bei susidomėjimas ja per pastaruosius kelerius metus didėja. Iš tikrųjų, tai yra viena iš sparčiausiai augančių energetikos technologijų per pastaruosius 20 metų, o augimas sudaro daugiau nei 25% per metus.[1]


Tačiau kaip ir kiekvienas energetikos sektorius, vėjo energetika pasižymi savitais instaliacijos, funkcionavimo ir našumo principais. Todėl nepaisant šio energijos sektoriaus populiarumo ir plėtros, lygindami jį su kitais energijos gamybos būdais, galime atrasti ir nemažai trūkumų. Kyla natūralus klausimas: ar vėjo jėgainės yra geriausias pasirinkimas spręsti energetikos problemas? Norint atsakyti į šį klausimą išsiaiškinsime kaip vėjo energetika veikia.

Vėjo jėgainės fizikinis veikimo principas



2 pav.  Aerodinaminių jėgų poveikis spranuotei .[2]
Kėlimo jėgos vektorius L – statmenas oro srautui.
 Slėgio jėga D – tos pačios krypties kaip ir vėjas.

Skiriami du tradiciniai vėjo jėgainių tipai:
a) naudojančios aerodinaminio slėgio jėgą;
b) naudojančios aerodinaminę kėlimo jėgą.


Mažo greičio turbinos dažniausiai naudoja aerodinaminio slėgio jėgą. Jų rotoriaus menčių apskritiminis greitis būna mažesnis negu vėjo greitis, tačiau rotoriaus sukimo momentas palyginti aukštas.


Didelio greičio turbinos naudoja aerodinaminę kėlimo jėgą. Jų sparnuotės greitis paprastai būna keletą kartų didesnis negu vėjo greitis. Jų sukimo momentas, palyginti su pirmojo tipo rotoriais, yra žemas.

Aerodinaminio kėlimo jėga yra gerai žinoma aviacijoje – ji panaudojama lėktuvui kelti į orą ir jį išlaikyti ore. Tas pats aerodinaminio kėlimo jėgos panaudojimo principas taikomas moderniose vėjo turbinose. Tik šiuo atveju aerodinaminė kėlimo jėga naudojama ne lėktuvui pakelti, bet turbinos rotoriaus mechaninio sukimo momentui išvystyti.

Dažnam iškyla klausimas nuo ko priklauso vėjo jėgainės pagamintas elektros energijos kiekis? Šiuos dydžius iliustruoja 3pav. Įvertinus visus faktoius, kad ir kokia gera būtų tradicinė vėjo jėgainė, ji elektrai gaminti panaudos tik apie 30 - 35% pradinės vėjo energijos. Taip pat, kaip matome, daugiausiai lemiantis veiksnys yra vėjo greitis.[24] Todėl norint plėtoti vėjo energetiką reikia ypatingai atsižvelgti į šį faktorių.


Aerodinaminių jėgų veikimą į vėjo turbinos rotoriaus mentes galima paaiškinti klasikine aerodinaminio profilio teorija. Kai jį “apiplauna” skysčio ar dujų srautas, abipus šio profilio atsiranda skirtingo dydžio ir krypties slėgio jėgų, kurių atstojamosios parodytos 2 pav. Viršutinėje dalyje atsiradusi mažo slėgio oro zona kelia aerodinaminį profilį aukštyn. Apatinėje dalyje – priešingai. Susidariusi aukšto oro slėgio zona kelia aerodinaminį profilį aukštyn.     
3 pav. Vėjo jėgainės galios bendroji formulė. ρ - oro tankis, v - vėjo greitis, A –rotoriaus sukuriamo paviršiaus plotas – skerspjūvis,  μ-  jėgainės naudingumo koeficientas, kuris priklauso nuo  sparnuotės ploto bei tipo, elektros generatoriaus ir t.t. Cp -  Bentz‘o riba – teorinė vertė, kuri nurodo kiek maksimaliai energijos galima išgauti iš vėjo, nes jėgainė pilnai „nesustabdo viso vėjo". Maksimali jos vertė 17/27-ųjų)..[24]




Informaciją parengė: Vilniaus universiteto Jaunųjų energetikų klubas
Henrikas Vaickus
Ignas Kazakevičius

Informaciją leidžiama kopijuoti ir platinti nurodžius VU JEK kaip originalų šaltinį.

2015 m. gegužės 25 d., pirmadienis

VKEKK: Lietuvos elektros energijos ir gamtinių dujų sektorių reguliavimas. Medžiaga

Balandžio 28 d. įvyko VU Jaunųjų energetikų klubo bei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) organizuotas susitikimas, kurio metu turėjome galimybę praplėsti savo žinias apie energetikos sektorių funkcionavimą. 

Dalinamės susitikimo-paskaitos medžiaga:

Nori sužinoti kas yra VKEKK? Taip pat rekomenduojame skaityti VU JEK straipsnį:

2015 m. gegužės 4 d., pirmadienis

Kaip sumažinti išlaidas elektros energijai? (1)

Kaip sumažinti išlaidas, kurias kiekvieną mėnesį skiriate už suvartotą elektros energiją?

Praėjusią savaitę startavo elektros kainų palyginimo sistema, kurios pagalba galėsite palyginti kainas ir nustatyti, ar jūsų poreikius labiau atitinka visuomeninis, ar nepriklausomas energijos tiekėjas.


Tikėtina, kad pasirinkus palankiausia kainą elektros energiją tieksiantį tiekėją, jūsų išlaidos sumažės.

VKEKK elektros energijos kainų palyginimo sistema. Tai – pagalbos įrankis vartotojams, padėsiantis išsirinkti labiausiai jų poreikius atitinkantį elektros energijos tiekėją, palyginti siūlomus planus ir tarifus, lengvai rasti informaciją apie savo teises bei pareigas keičiant tiekėją.
Pavyzdžiui, jeigu esate buitinis vartotojas, kuris per mėnesį suvartoja apie 300 kWh, pasirinkus nepriklausamą elektros energijos tiekėją "Kvanto energija" per metus turėtumėte sutaupyti apie 70 eurų, lyginant su tuo, jeigu pasiliktumėte prie visuomeninio tiekėjo "Lesto".

Svarbu atsiminti, kad tinklų operatorius ir visuomeninis tiekėjas - visiškai skirtingos savokos, kurios atlieka skirtingas funkcijas.

Išbandyk jau dabar!

Daugiau informacijos rasite VKEKK tinklapyje
Taip pat skaityk informaciją "Lesto" tinklapyje

Nežinai, kas yra VKEKK? Skaityk VU JEK straipsnį:
"Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Koks jos vaidmuo mūsų gyvenime?"

Projekas "Diena su energetiku". Aplankyk "Lietuvos energijos gamybą"!


Tave domina energetika ir darbo perspektyvos šiame sektoriuje?
Esi pasiryžęs tobulėti?
Nori turiningai praleisti darbo dieną?

Dalyvauk ir išbandyk save VU JEK ir "Lietuvos energijos gamyba" organizuojamame projekte - "Diena su energetiku"! 


„Diena su energetiku“- projektas, kurio metu  studentams bus sudaryta galimybė pabūti energetikos įmonese, pamatyti kaip vyksta atitinkamo specialisto darbo diena "pašešėluoti" ar atlikti tam tikrą užduotį. Taip studentai galės išmėginti save. Tai galėtų padėti studentams apsispręsti, kokį darbą jie nori dirbti ateityje.

Kviečiame  studentus vieną dieną praleisti su Didmeninės elektros prekybos departamento specialistais arba Projektų skyriaus specialistais ir sužinoti daugiau apie šių padalinių veiklą bei svarbiausius tikslus!


Didmeninės elektros prekybos departamento specialistai papasakos apie:
  • Elektros energijos poreikio planavimą;
  • Elektros energijos prekybos portfelio formavimą ir valdymą;
  • Bendrovės valdomų elektrinių gamybos planavimą.

Projektų skyriaus specialistai papasakos apie:
  • Projektų valdymą ir svarbiausius žingsnius pradedant, vykdant ir baigiant projektą;
  • Projektų planavimą ir sprendimų priėmimą;
  • Projektų eigos priežiūrą, rengiamas ataskaitas ir pan.

Daugiau informacijos

Nori dalyvauti?
Informuok: jeklubas@gmail.com