2011 m. lapkričio 23 d., trečiadienis



Aktyvūs studentai sklaido mitus apie energetiką

Visuomenėje yra apstu įvairios prieštaraujančios informacijos apie energetiką, o gyventojai užuot domėjęsi, kas vyksta energetikoje, linkę tikėti įvairiais gandais ir mitais. Ypač daug nepagrįstų mitų yra susiję su branduoline energetika.
Šią problemą pastebintys studentai šiemet susibūrė į susibūrė į Jaunųjų energetikų klubą (JEK), kuris stengiasi užpildyti visuomenės spragas apie energetiką. Klubo įkūrėjai teigia, kad šiuo metu JEK organizuoja paskaitas akademiniam jaunimui. Susidomėjimas yra didelis, todėl klubas ketina plėsti savo veiklą.

Kaip ir kodėl kilo iniciatyva įkurti JEK?

JEK veiklą pradėjo energetika besidomintys VU Fizikos fakulteto studentai. Kai pradėjome gilintis į tai, kas vyksta Lietuvos energetikoje, pamatėme, kad viešojoje erdvėje šia tema galima rasti nemažai skirtingos ir viena kitai prieštaraujančios informacijos. Pastebėjome, kad Lietuvos gyventojai tik labai paviršutiniškai žino apie energetiką, todėl greitai plinta įvairūs gandai, įsigali mitai.
Taigi, JEK kilo iš jaučiamo poreikio daugiau žinoti apie energetiką techniniu, ekonominiu, ekologiniu bei politiniu aspektais. Klubas siekia energetikos temą padaryti aiškesnę kiekvienam žmogui ir taip mažinti Lietuvos visuomenės energetinį neraštingumą. 

Pagrindinė klubo veikla – paskaitos studentams apie energetiką. Kodėl pradėjote nuo akademinio jaunimo?

Tam, kad galėtume tinkamai suprasti energetikoje vykstančius procesus, turime nusimanyti apie techninius dalykus bei žinoti, kas iš tikrųjų dabar vyksta Lietuvos energetikoje. Todėl organizuojame paskaitas, kurias veda pripažinti konkrečios srities specialistai. Suprantame, jog norėdami pakeisti visuomenės neišprusimą energetikos srityje, pirmiausia turime pradėti nuo savęs ir savo aplinkos. Todėl mūsų organizuojamose paskaitose dalyvauja daugiausia Vilniaus akademinis jaunimas. Labiausiai džiugina, jog klubo veikla domisi labai įvairūs žmonės bei organizacijos. Tai rodo, jog einama teisinga linkme, todėl klubo tikslai nuolat auga. 

Klubo svetainėje pabrėžiate, kad siekiate objektyvaus požiūrio į Lietuvos energetikos situaciją? Manote, kad apie energetiką diskutuojama neobjektyviai?

Viešoje erdvėje pastebime, jog supratimas dauguma energetinių klausimų yra paremtas atskiromis nuomonėmis, o ne žinojimu. Kitaip sakant, Lietuvos energetikoje apstu mitų, kurių nemaža dalis gali būti labai lengvai panaikinta, jei žmonės turėtų elementarių, pirmiausiai techninių žinių.

Vienas labiausiai diskutuojamų projektų yra Visagino AE statyba. Ar jis tikrai Lietuvai reikalinga atominė elektrinė? Juk yra ir kitų alternatyvų (pavyzdžiui, gamtinės dujos)?

Vertinant kitas alternatyvas Visagino atominei elektrinei, reikia pasakyti, jog jų nėra daug. Visi žinome, jog Lietuvoje beveik nėra elektros energijai gaminti tinkamų naudingųjų iškasenų. O šių gėrybių importavimas visada yra nepigus dalykas. Kaip jau minėjome, tai skaudžiai patiriame mokėdami už šilumą. Tačiau Lietuva turi didelę patirtį, infrastruktūrą bei žmogiškuosius išteklius branduolinėje energetikoje. Kodėl neišnaudoti šio turto? Be to, branduolinėje elektrinėje pagaminta elektros energija mažiausiai iš visų elektros gamybos rūšių priklauso nuo kuro kainos.
Šioje vietoje norime panaikinti mitą, susijusį su atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Nemažai žmonių įsitikinę, kad Lietuva, užuot plėtodama Visagino AE projektą, geriau investuotų į atsinaujinančius energijos šaltinius. Tačiau mes privalome suprasti, kad dėl savo gamybos nepastovumo, atsinaujinantys šaltiniai negali būti elektros gamybos pagrindas. Jie kaip tik gali būti geras bazinių gamybos šaltinių, tokių kaip atominė energetika, papildymas. Todėl, nedarykime dirbtinos ir technine prasme klaidingos priešpriešos tarp atominės elektrinės bei atsinaujinančių energijos šaltinių – abejos elektros energijos gamybos rūšys būtinos bei puikiai papildo viena kitą.

Po Fukušimos incidento sustiprėjo nuomonės, kad atominė energetika yra nesaugi? Ar baimės yra pagristos?

Tokia padėtis susidarė dėl visuomenėje vyraujančios jonizuojančiosios spinduliuotės baimės - radiofobijos, kurią kelia visuomenės nežinojimas. Formuojant visuomenės nuomonę žiniasklaidoje, radiacija dažnai pasirenkama kaip įrankis baimės kūrimui. Nežinant tam tikrų techninių niuansų, susijusių su branduoline energetika toms baimėms labai nesunku pasiduoti.
Dauguma specialistų būtent taip ir sako – branduolinės energetikos bijo tie, kurie apie ją nežino, todėl atominių elektrinių darbą lydi daug stereotipų, neturinčių nieko bendro su realybe.
Kalbant apie Fukušimos avariją - ji įvyko dėl milžiniškos stichinės nelaimės, keturiasdešimties metų senumo jėgainėje, tačiau vis vien, įvertinus avarijos priežastį ir aplinkybes padariniai nėra katastrofiški.
Per tuos keturiasdešimt metų keitėsi ir technologijos ir požiūris į daugumą branduolinės saugos ir saugos kultūros klausimų, todėl tokios baimės santykyje su moderniomis technologijomis ir naujais projektais yra nepagrįstos. Jaunųjų energetikų klubas kaip tik ir siekia mažinti nežinojimą ir didinti žinojimą. Juk daug jaukiau gyventi tokiame name, kur asmeniškai gerai pažįstame kaimynus, negu tokiame, kur apie mus supančius žmones žinome tik iš gandų bei įvairių nuogirdų.

Kaip vertinate dabartinę Lietuvos energetinę situaciją? Ar Lietuvai tikrai reikia nepriklausomos energetinės sistemos?

Situacija iš tiesų yra prasta. Didžiąją dalį energetinių resursų Lietuva importuoja – vien pernai Lietuva importavo net 62 proc. elektros energijos, o visas gamtines dujas perkame tik iš vienintelio tiekėjo – „Gazprom“. Be to, toks didelis energetinių resursų importas stipriai prisideda prie neigiamo šalies prekybos balanso. Dar daugiau, importas vyksta praktiškai iš vieno tiekėjo, kuris Lietuvai sukeldavo ir sukelia nemažai problemų. Vien šie faktai verčia keisti situaciją.
Džiugina tai, jog šiuo metu yra daromi teisingi sprendimai pirmiausia siekiant naudos paprastam vartotojui – sukūrus energetinių resursų rinkas, bei diversifikavus šaltinius, bus užtikrinta, kad energijos ištekliais galėsime apsirūpinti patikimai, bei už konkurensingą kainą. Lietuvos energetinė nepriklausomybė kiekvienam iš mūsų mažų mažiausiai duos žinojimą, kad išlaidos komunalinėms paslaugoms pagaliau nustos augti ir nebereikės permokėti už „nepaklusnumą“ tam tikroms jėgoms.


Lrytas.lt balsas.lt bernardinai.lt

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą