2014 m. balandžio 24 d., ketvirtadienis

Atliekų deginimas: tokių gamyklų jau laukiama Vilniuje ir Kaune

Baigėsi šildymo sezonas. Jokių naujienų. Nebent ta, kad Klaipėdos gyventojai šilumą gaudavo ir iš pirmosios Baltijos šalyse atliekų deginimo gamyklos. Tokio pat sprendimo norėtų Vilnius ir Kaunas, nes atliekos – kone pigiausias kuras.
Pasaulio miestuose ėmė dygti gamyklos
Su kiekvienu amžiumi žmonių skaičius planetoje nepaliaujamai auga: XIXa. prieaugis buvo apie 700 tūkst., o XXa. apie 4,5 mlrd. žmonių. Praeitame amžiuje įvykus demografiniam sprogimui smarkiai paaštrėjo ir globali šiukšlinimo problema.
Jau tuomet buvo imtasi įvairiausių priemonių šiukšlių problemai spręsti: nuo atliekų išrūšiavimo ir perdirbimo projektų iki ,,Waste-to-energy “ (liet. Atliekos – į energiją) koncepcijos sukūrimo. ,,Waste-to-energy “ atvėrė naujas galimybes gaminti šilumą, o vėliau– ir elektrą.
Buvo sukurtas naujas, saugus metodas tvarkyti atliekas bei panaudoti jas naudingai gaminant elektra bei šilumą. Pasaulio miestuose pradėjo dygti atliekų deginimo gamyklos.
Dega atliekų ir biokuro mišinys
Ne visos atliekos gali būti deginamos. Prieš vežant atliekas į deginimo gamyklą, būtina atskirti plastmasę, popierių, stiklą, nes šios medžiagos yra perdirbamos. Tuomet likusi dalis atliekų yra kraunama į sunkvežimius ir vežama į jėgainių bunkerius.
Kuro bunkeriuose ruošiamas degus mišinys iš biokuro ir atliekų. Tai labai svarbi detalė, nes daugelis dar vis įsitikinę, jog yra deginamos tik atliekos, nors iš tiesų yra deginimas atliekų ir biokuro mišinys. Lietuvoje šiuo metu naudojama 50 proc. atliekų ir 50 proc. biokuro, Švedijoje – 80 proc. atliekų ir 20 proc. biokuro.
Šis mišinys yra deginamas krosnyje, kurioje pasiekiama iki 1200 laipsnių Celsijaus temperatūra. Kuo aukštesnėje temperatūroje yra deginamos atliekos, tuo yra ekonomiškai naudingiau, nes susidaro mažiau šalutinių produktų, tarp jų ir pavojingų medžiagų.
Lakieji pelenai laidojami Norvegijos kalnuose
Degimo metu išsiskiria dioksinai ir furanai – aplinkai kenksmingos medžiagos, tačiau jų kiekiai neviršija normų, deginant kurą aukštesnėje nei 850 laipsnių temperatūroje ir, žinoma, naudojant sudėtingas filtravimo sistemas.
Klaipėdoje esančioje atliekų deginimo gamykloje yra pastatyta moderni ir technologiškai sudėtinga dūmų valymo sistema. Ši gamyklos dalis yra bene svarbiausia, nes dažniausiai sulaukiama priekaištų dėl kenksmingų dujų išmetimo į atmosferą. Štai konkreti statistika iš ,,Fortum Klaipėda“:
Oro taršos matavimų duomenys
Parametras
Mato vienetas
Limitas
2013.04.09 matavimai
2013.04.12-13 matavimai
2013.10.30 matavimai
2013.11.04 matavimai
Dioksinai ir furanai (PCDD ir PCDF)
ng/Nm3
0,1
0,001
Neaptikta
0,008
<0,0055
Gyvsidabris (Hg)
mg/Nm3
0,03
-
0,013
<0,0001
<0,001
Taip pat po degimo reakcijų susidaro šlakas – medžiaga, kuri yra naudojama keliams tiesti ir statybose – bei lakieji pelenai. Pastarieji yra žalingiausias produktas, susidaręs po degimo reakcijų. ,,Fortum Klaipėda“ jegainėje gauti lakieji pelenai yra plukdomi į Norvegiją ir laidojami kalnuose.
Norėtų pasiimti ir kaimyninių apskričių atliekas
Lietuva aplenkė Latviją, Estiją ir pirmoji pasistatė atliekų deginimo gamyklą. 2013 metų gegužės 15 dieną atidaryta kogeneracinė elektrinė Klaipėdoje, laisvojoje ekonominėje zonoje. Atliekų deginimo gamyklos projektas buvo vykdomas kartu su suomiško kapitalo kompanija ,,Fortum“. 95 proc. akcijų priklauso kompanijai ,„Fortum“ ir 5 proc. – Klaipėdos savivaldybei.
Jėgainės techniniai parametrai: elektrinė galia – 20MW, šiluminė galia – 50MW. Ši termofikacinė elektrinė gali patenkinti iki 40 proc. Klaipėdos miesto šilumos poreikio. Atliekos į Klaipėdos termofikacinę elektrinę yra vežamos iš Dumpių sąvartyno, esančio Klaipėdos apskrityje.
Ši elektrinė visiškai išnaudoja Dumpių sąvartyną, tačiau ji yra suprojektuota deginti didesnį atliekų kiekį. Jeigu Klaipėdos termofikacinė gautų TIPK (Taršos integruota prevencija ir kontrolė) leidimą, atliekas deginti galima būtų vežti iš gretimų Tauragės ir Telšių apskričių. Šiuo metu šis klausimas yra sprendžiamas.
Lietuva – sąvartynų šalis
Beje, vertėtų paminėti, jog Lietuva pagal palaidojamas atliekas yra viena lyderių Europoje. Kitaip tariant, mes įnirtingai plečiame sąvartynų infrastruktūrą, užuot kompostavę, rūšiavę, perdirbę ar deginę atliekas. Vienas šios problemos sprendimų yra paminėtas Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje – pastatyti dar dvi atliekų deginimo gamyklas netoli Vilniaus ir Kauno.
Tikėkimės, šis planas bus įgyvendintas, nes žvelgiant į tokias šalis kaip Švedija, Olandija, Danija nesunku pastebėti, jog tokia atliekų tvarkymo sistema yra efektyvi ir naudinga.
Na, ir nepainiokime dviejų skirtingų terminų. Atliekos – tai vertingas dalykas, iš kurio dar galime išgauti energijos (šiuo metu Europoje jau galime įžvelgti atliekų rinkos užuomazgų), o šiukšlės – tai bevertis produktas, liekantis po perdirbimo ar deginimo.
Algirdas Dučinskas, JEK
Originalus tekstas: Energymarket.lt

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą